Finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni, o jų naudojami scenarijai yra įtikinamesni nei bet kada anksčiau. Kai informacijos apie apgavystes tiek daug, net ir tikras banko skambutis gali sukelti įtarimų. Ypač tuomet, kai kalba pasisuka apie pinigus, sąskaitas ar investicijas.

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad sukčiai dažnai imituoja oficialius numerius, kalba užtikrintai ir kuria skubos jausmą. Žmogus pasimeta, ima abejoti, o būtent to apgavikai ir siekia – sprendimo čia ir dabar.

Vis dėlto atskirti tikrą banko konsultanto skambutį nuo apgaulės įmanoma. Svarbiausia – žinoti kelis esminius skirtumus tarp įprasto klientų aptarnavimo ir finansinio sukčiavimo schemų.

Kaip iš tikrųjų bendrauja bankai?

Bankų konsultantai gali skambinti klientams įvairiais atvejais. Pavyzdžiui, kai žmogus pateikia prašymą, domisi konkrečia paslauga ar reikia priminti apie sutartinius dalykus. Tačiau tokie skambučiai nėra skirti sudėtingiems klausimams spręsti ar skubiems veiksmams atlikti.

Pokalbiai vyksta ramiai, be spaudimo. Jei skambinantysis ragina veikti nedelsiant, tvirtina, kad sprendimą būtina priimti per kelias minutes, tai jau aiškus įspėjamasis signalas.

Banko darbuotojai laikosi griežtų saugumo procedūrų. Prireikus tapatybė gali būti patvirtinama per interneto banką ar programėlę. Tačiau konsultantai niekada neprašo atskleisti prisijungimo slaptažodžių, vienkartinių kodų ar SMS patvirtinimų.

Taip pat banko darbuotojai neatlieka finansinių operacijų telefonu. Jie nesiūlys perkelti pokalbio į „Viber“ ar „WhatsApp“, neprašys įsidiegti nuotolinio valdymo programų, tokių kaip „AnyDesk“ ar „Teamviewer“.

Dar vienas svarbus aspektas – skambučio pradžioje klientas informuojamas, kad pokalbis bus įrašomas, pateikiama informacija apie asmens duomenų tvarkymą.

Kada skambutis turėtų sukelti įtarimų?

Jeigu skambučio metu prašoma pateikti duomenis, leidžiančius prisijungti prie paskyros ar patvirtinti mokėjimą, tai beveik neabejotinai apgaulė. Ypač jei bendravimas vyksta ne lietuvių kalba arba su aiškiu akcentu, kuris nebūdingas oficialiam klientų aptarnavimui.

Sukčiai dažnai manipuliuoja emocijomis. Jie gali būti irzlūs, agresyvūs, daryti spaudimą, gąsdinti tariamu sąskaitos užblokavimu ar įsilaužimu. Tikras banko konsultantas bendraus korektiškai ir pagarbiai.

Dar vienas signalas – nekorektiški klausimai. Jei klausiama, kiek grynųjų laikote namuose ar sąskaitoje, tai neturi nieko bendro su įprastu banko aptarnavimu.

Svarbu žinoti, kad telefonu konsultantai mato tik ribotą informaciją apie klientą. Jei reikia atlikti veiksmus, jie pasiūlys pačiam prisijungti prie interneto banko, o ne diktuoti duomenis telefonu.

Kaip elgiasi bankas, jei aptinka sukčiavimą?

Jei banko sistemos užfiksuoja įtartiną veiklą ir sąskaita automatiškai užblokuojama, darbuotojas neskambina klientui. Tokiu atveju gali būti siunčiama informacinė SMS žinutė, tačiau joje nebūna aktyvių nuorodų.

Sukčiai veikia kitaip. Dažnai pirmasis skambutis būna iš tariamos telekomunikacijų bendrovės atstovo. Po to seka antras skambutis – jau neva iš banko. Tvirtinama, kad į jūsų sąskaitą buvo įsilaužta.

Jeigu žmogus neatskleidžia prisijungimo duomenų, gali būti surengtas ir trečias skambutis – apsimetant policijos pareigūnu. Ši veiksmų grandinė neturi nieko bendro su tikrais bankų procesais, tačiau labai būdinga finansiniam sukčiavimui.

Kodėl negalima pasikliauti vien numeriu?

Šiuolaikinės technologijos leidžia imituoti telefono numerius. Ekrane gali būti rodomas oficialus banko ar net valstybės institucijos numeris, nors iš tikrųjų skambina sukčius.

Todėl sprendimus reikia grįsti ne tuo, kas rodoma telefone, o pačiu pokalbio turiniu. Jei kyla bent menkiausia abejonė, saugiausias sprendimas – nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti bankui oficialiu numeriu, nurodytu interneto svetainėje ar programėlėje.

Tokiu būdu pats pasirenkate kontaktavimo kanalą ir galite patikrinti, ar bankas iš tiesų bandė su jumis susisiekti.

Rizika auga dėl aktualių temų

Šiais metais atsiradus galimybei atsiimti dalį lėšų iš II pakopos pensijų fondų, sukčiavimo rizika dar labiau padidėjo. Finansiniai sprendimai, susiję su santaupomis, tampa patraukliu masalu apgavikams.

Sukčiai prisitaiko prie aktualijų. Tai, kas vakar atrodė primityvu, šiandien gali būti pateikta profesionaliai ir įtikinamai. Būtent todėl svarbiausias įprotis – neskubėti.

Jeigu kažkas ragina veikti čia ir dabar, verta sustoti. Tikras bankas gerbs jūsų laiką ir suteiks galimybę informaciją patikrinti.

Pagrindinė taisyklė – kontrolė jūsų rankose

Finansinis saugumas prasideda nuo paprasto principo: jūs neprivalote nieko spręsti skambučio metu. Visada galite padėti ragelį, pasitarti su artimaisiais ar perskambinti oficialiu numeriu.

Sukčiai klesti ten, kur žmogus praranda kontrolę ir pasiduoda emocijoms. Bankai, priešingai, veikia pagal aiškias procedūras ir niekada nereikalauja atskleisti jautrios informacijos telefonu.

Kuo geriau žinosite šiuos skirtumus, tuo sunkiau bus jus apgauti. O svarbiausia yra nepamiršti, kad atsargumas niekada nėra per didelis, kai kalbama apie jūsų pinigus.