Gyventojai, turintys būsto paskolas, pastaruoju metu tikėjosi daugiau stabilumo. Atrodė, kad palūkanos nusistovėjo ir artimiausiu metu didelių pokyčių nebus. Tačiau nauji įvykiai pasaulyje šias prognozes gali pakeisti.

Energetikos kainų šuolis vėl kelia nerimą rinkose. Brangstant naftai ir dujoms, didėja rizika, kad kainos ims kilti ir kitose srityse. Tai tiesiogiai paliečia ir gyventojų išlaidas.

Dėl to ekonomistai įspėja, kad paskolų turėtojams gali tekti mokėti daugiau. Pokyčiai gali nebūti staigūs, tačiau jų poveikis bus juntamas daugelyje namų ūkių.

Kodėl vėl auga įtampa?

Pastaruoju metu smarkiai padidėjo energijos kainos. Tokie pokyčiai greitai persiduoda visai ekonomikai ir veikia bendrą kainų lygį. Dėl to infliacija vėl tampa aktuali tema.

Europa šiuo atveju yra jautresnė nei kai kurie kiti regionai. Didelė dalis energijos importuojama, todėl išoriniai sukrėtimai turi didesnę įtaką. Tai reiškia, kad kainų augimas gali būti spartesnis.

Kylant energijos kainoms, brangsta ne tik kuras. Didesnės išlaidos paliečia ir prekes bei paslaugas, todėl bendras kainų lygis kyla.

Kiek gali augti kainos?

Ekonomistai prognozuoja, kad infliacija euro zonoje gali padidėti. Jei naftos kainos išliks aukštos, kainų augimas gali siekti apie 3 ar net 4 proc. Tai priklausys nuo situacijos rinkose.

Lietuvoje augimas gali būti dar didesnis. Šalyje infliacija jau dabar yra aukštesnė nei kai kuriose kitose valstybėse. Dėl to poveikis gyventojams gali būti stipresnis.

Vertinama, kad kainų augimas gali priartėti prie 5 proc. Tai reikštų didesnes išlaidas kasdieniams pirkiniams ir paslaugoms.

Kaip tai paveiks paskolas?

Infliaciją atidžiai stebi Europos centrinis bankas. Jei kainos kils per greitai, gali būti svarstomas palūkanų didinimas. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką paskoloms.

Gyventojai, turintys paskolas su kintamomis palūkanomis, tai pajustų pirmiausia. Jų mėnesinės įmokos galėtų padidėti. Tačiau pokytis neturėtų būti labai staigus.

Skaičiuojama, kad įmokos galėtų išaugti keliomis dešimtimis eurų. Tai nėra mažai, tačiau ir ne toks augimas, kuris kardinaliai pakeistų situaciją.

Kada gali keistis palūkanos?

Artimiausiu metu sprendimai gali būti atsargesni. Dėl neapibrėžtumo centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų. Pirmiausia bus vertinama situacija rinkose.

Dažniausiai palūkanų pokyčiai pasireiškia vėliau nei kainų šuoliai. Todėl realūs pokyčiai gali būti juntami tik po kurio laiko. Tai suteikia gyventojams šiek tiek laiko pasiruošti.

Prognozuojama, kad sprendimai gali būti priimti antroje metų pusėje. Labiausiai tikėtinas laikotarpis – ruduo.

Ar gresia staigus šuolis?

Dalis gyventojų prisimena laikotarpį, kai palūkanos kilo labai greitai. Tuomet pokyčiai buvo juntami per trumpą laiką. Dabar situacija vertinama kitaip.

Ekonomistai mano, kad tokio scenarijaus šiuo metu tikėtis nereikėtų. Ekonominė aplinka yra pasikeitusi, o sprendimai turėtų būti labiau subalansuoti. Tai reiškia, kad pokyčiai būtų nuosaikesni.

Nors palūkanos gali kilti, staigių šuolių nenumatoma. Tai mažina riziką gyventojams.

Kas gali išlošti?

Aukštesnės palūkanos turi ir kitą pusę. Gyventojai, turintys santaupų, gali gauti didesnę grąžą už indėlius. Tai tampa aktualu tiems, kurie laiko pinigus bankuose.

Šiuo metu bankai siūlo skirtingas palūkanas už terminuotus indėlius. Jos gali siekti nuo maždaug 1,5 iki daugiau nei 3 proc. Tai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio.

Todėl daliai gyventojų verta įvertinti savo galimybes. Net ir paprasti sprendimai gali padėti geriau išnaudoti turimus pinigus.