Iranui atsidūrus intensyvių JAV ir Izraelio smūgių epicentre, šalis praktiškai paniro į informacinę tamsą. Interneto stebėsenos organizacija „NetBlocks“ praneša, kad Iranas šiuo metu patiria beveik visišką interneto ryšio blokadą.
Tai reiškia, kad milijonai gyventojų neteko galimybės laisvai naudotis skaitmeninėmis ryšio priemonėmis, o iš šalies sklindanti informacija tapo itin ribota ir fragmentiška.
Tai ne pirmas kartas, kai Teheranas griebiasi tokios priemonės. Vos prieš mėnesį Iranas taip pat buvo beveik visiškai atjungtas nuo pasaulinio tinklo, kai šalį apėmė masiniai antivyriausybiniai protestai.
Tuomet saugumo pajėgos brutaliai malšino demonstracijas, o interneto išjungimas tapo viena pagrindinių kontrolės priemonių – siekiant apriboti protestų koordinavimą ir užkirsti kelią vaizdo medžiagos bei informacijos sklaidai užsienyje.
Dabartinė situacija vyksta jau kitame kontekste – regione įsiplieskus atviram kariniam konfliktui. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, kurie buvo grindžiami siekiu neutralizuoti branduolinės programos grėsmę, Teheranas pažadėjo keršyti. Jau fiksuoti sprogimai Abu Dabyje ir ataka prieš JAV karinę bazę Bahreine, o tai rodo, kad konfliktas gali peraugti į platesnio masto regioninę konfrontaciją.
Tokioje aplinkoje informacijos kontrolė tampa strateginiu įrankiu.
Kodėl režimas išjungia internetą?
Ekspertų teigimu, interneto blokada turi kelis tikslus. Pirmiausia – vidaus kontrolė. Informacijos ribojimas apsunkina protestų ar panikos bangų organizavimą, mažina galimybę skleisti alternatyvius naratyvus ir silpnina opozicinių jėgų mobilizaciją.
Antra – tai bandymas kontroliuoti tarptautinę viešąją nuomonę. Socialiniai tinklai ir momentinė vaizdo medžiagos sklaida dažnai tampa galingu įrodymu apie civilių aukas, infrastruktūros niokojimą ar galimus karo nusikaltimus. Nutraukus ryšį, tampa sudėtingiau patvirtinti ar paneigti informaciją realiuoju laiku.
Trečia – saugumo aspektas. Valdžia gali siekti užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ar koordinuotoms informacinėms operacijoms konflikto metu. Tačiau kritikai pabrėžia, kad tokie veiksmai pirmiausia smogia paprastiems gyventojams – sutrinka bankinės paslaugos, sveikatos sistemos ryšiai, verslo veikla ir net artimųjų kontaktas su išoriniu pasauliu.
Ar visiškai užblokuoti ryšiai įmanoma?
Nepaisant beveik visiškos blokados, daliai gyventojų anksčiau pavyko trumpam apeiti ribojimus. Protestų metu kai kurie iraniečiai naudojosi „SpaceX“ palydoviniu internetu „Starlink“ bei virtualiais privačiais tinklais (VPN). Tikėtina, kad ir šį kartą bus bandoma pasitelkti tas pačias priemones.
Vis dėlto tokie sprendimai prieinami ne visiems. „Starlink“ reikalauja specialios įrangos, o VPN paslaugos dažnai yra blokuojamos arba jų naudojimas gali kelti riziką vartotojams autoritarinėje aplinkoje.
Tai reiškia, kad informacijos srautas iš Irano artimiausiu metu gali būti itin ribotas ir nepatikimas. Tarptautinės žiniasklaidos redakcijos, įskaitant BBC Verify ir kitas faktų tikrinimo komandas, toliau analizuoja ir verifikuoja regione pasirodančią vaizdo medžiagą, tačiau procesas tampa gerokai sudėtingesnis be stabilaus interneto ryšio pačioje šalyje.
Informacinė kova – dar vienas frontas
Šiuolaikiniai konfliktai vyksta ne tik ore ar jūroje, bet ir skaitmeninėje erdvėje. Informacijos kontrolė, dezinformacija, kibernetinės atakos ir socialinių tinklų manipuliacijos tapo neatsiejama karo dalimi.
Iranui atsidūrus beveik visiškoje interneto tamsoje, pasaulis lieka priklausomas nuo ribotų, fragmentiškų šaltinių. Tai didina spekuliacijų, propagandos ir klaidinančios informacijos riziką. Tuo pat metu pačioje šalyje gyvenantys žmonės gali jaustis izoliuoti – nežinodami tikrosios situacijos masto ir neturėdami galimybės laisvai komunikuoti su išoriniu pasauliu.
Kol JAV ir Izraelis tęsia smūgius, o Iranas grasina atsakomosiomis priemonėmis, interneto blokada tampa dar vienu konflikto simboliu – primenančiu, kad informacija šiandien yra tokia pat svarbi kaip ir karinė galia.
