Daugiau nei du dešimtmečius žmonės įkvėpimo ieško gamtoje, bandydami spręsti sudėtingiausias technologines ir inžinerines užduotis.

Ne vienas atradimas gimė stebint gyvūnus ar augalus: Japonijoje greitaeigis traukinys buvo kuriamas įkvėpus žuvėdros snapo formos, o „Velcro“ tipo lipukai atsirado mokslininkui pastebėjus, kaip varnalėšų sėklos kimba prie šuns kailio.

Gamtos pavyzdžiai praverčia ir energetikoje. Pavyzdžiui, banginių pelekų struktūra įkvėpė kai kuriuos vėjo turbinų gamintojus kurti menčių kraštus su nelygumais, imituojančiais vadinamuosius gumburėlius ant banginių pelekų.

Didėjantis energijos poreikis skatina ieškoti sprendimų toli už tradicinių naftos ir dujų ribų. Pasaulyje kuriamos įvairios alternatyvios technologijos: nuo metodų, leidžiančių prietaisus įkrauti pasitelkiant garso bangas, iki giliųjų gręžinių, siekiant pasinaudoti itin karštais geoterminiais ištekliais. Taip pat tiriami energijos gavimo iš šilumos procesai bei kriogeninis energijos kaupimas, kai perteklinė vėjo energija naudojama orui atšaldyti iki skystos būsenos.

Šiame kontekste dėmesio sulaukė naujas mokslinis tyrimas „Discovery and Implications of a Nanoscale Rare Earth Mineral in a Hyperaccumulator Plant“, publikuotas „American Chemical Society“. Jame teigiama, kad aptiktas augalas, gebantis kaupti retųjų elementų mineralus itin koncentruota, kristalizuota forma.

Mokslininkų komanda nustatė, kad papartis Blechnum orientale priskiriamas vadinamiesiems hiperakumuliatoriams – augalams, kurie sugeria metalus ir sukaupia juos gerokai didesniais kiekiais nei jų būna aplinkiniame dirvožemyje. Tyrime minimas mineralas – nanoskalės monazitas.

Tokie augalai neretai vadinami „gyvomis kasyklomis“, nes juose susidaro didelės retųjų žemių elementų koncentracijos. Šie elementai laikomi itin svarbiais šiuolaikinėms švarioms technologijoms, kurios dominuoja energijos rinkoje – nuo įvairių elektronikos komponentų iki atsinaujinančios energetikos sprendimų.

Retųjų žemių elementai Žemės plutoje nėra naujiena, tačiau didžiausias iššūkis – jų išgavimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad papartis sukaupia šiuos elementus kristalizuota forma, o tai teoriškai galėtų palengvinti išgavimo procesą, kuris įprastai reikalauja daug laiko ir didelių investicijų.

Pasak tyrime aptariamų išvadų, šiuo atveju svarbus ir pats susidarymo mechanizmas: kristalai augale formuojasi natūraliai, be papildomo kaitinimo ar slėgio, tarsi savaime susiorganizuodami. Tai kelia klausimą, ar ateityje dalis išteklių galėtų būti išgaunama mažiau agresyviais būdais nei tradicinė kasyba.

Nors tokios idėjos kol kas skamba labiau kaip perspektyva nei paruoštas sprendimas, tyrimas rodo, kad gamtoje vis dar gali slėptis netikėti energetikos ir žaliavų šaltiniai, kurie ateityje papildytų dabartines technologijas.