Ekspertė Zselyke Csaky iš analitinio centro „Centre for European Reform“ (CER) teigia, kad „Europos Komisija“ pasimokė iš Lenkijos atvejo: esą nėra gera praktika atlaisvinti pinigus vien remiantis politiniais pažadais, jei reformos dar neįgyvendintos. Pasak jos, dėl to Vengrijos situacija bus stebima itin atidžiai.
Vengrijoje rinkimus laimėjusios „Tiszos“ lyderis Peteris Magyaras rinkimų kampanijoje žadėjo greitai atšaldyti įšaldytus Europos Sąjungos fondus, kurie buvo sustabdyti dėl pastabų teisės viršenybės srityje.
Jis taip pat pareiškė ketinantis nedelsiant priimti antikorupcinių įstatymų paketą ir atkurti teismų nepriklausomumą – būtent tokių žingsnių „Europos Komisija“ reikalauja, kad Vengrijai būtų atvertas kelias į įšaldytus 17 mlrd. eurų.
Z. Csaky manymu, „Europos Komisija“ gali neskubėti atlaisvinti lėšų, kol P. Magyaras realiai įgyvendins bent dalį žadėtų reformų.
Palyginimui, siekdamas atblokuoti lėšas ir užbaigti procedūrą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, Donaldo Tusko vadovaujamas Lenkijos kabinetas pateikė detalų teismų sistemos reformų planą. Vis dėlto dalis Seimo priimtų sprendimų, pavyzdžiui, dėl Nacionalinės teismų tarybos, nebuvo patvirtinti prezidento parašu.
Taip pat skaitykite:
„Manau, kad Komisija iš šios patirties bent iš dalies pasimokė ir, greičiausiai, gana griežtai stebės situaciją Vengrijoje.
Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas netrukus priims sprendimą, kuriame, tikėtina, konstatuos, jog Komisija padarė klaidą, atblokuodama 10 mlrd. eurų Vengrijai be realių reformų, be aiškios procedūros. Dėl to ateityje Europos Komisijai teks elgtis griežčiau“, – pabrėžė Z. Csaky.
Skundą „Europos Komisijai“ į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą 2024 m. kovą pateikė „Europos Parlamentas“. Jo vertinimu, dalis lėšų buvo atblokuota nepagrįstai – esą tai tapo politinių mainų rezultatu, kai Viktoras Orbanas atsiėmė vieną iš veto sprendimų dėl paramos Ukrainai.
Vis dėlto, anot CER ekspertės, atsižvelgiant į tai, kad P. Magyaro vyriausybė turėtų kvalifikuotą daugumą Vengrijos parlamente, kai kurie žingsniai gali būti įgyvendinami pakankamai greitai.
„Tai, kaip jis apie tai kalbės viešojoje erdvėje, jau kitas klausimas“, – pridūrė Z. Csaky.
Taip pat skaitykite:
Ji atkreipė dėmesį, kad P. Magyaras iki šiol nekritikavo visų V. Orbano vyriausybės politikos krypčių. Kai kurias priemones, pavyzdžiui, migracijos politikoje, jis net yra palaikęs, o paramos Ukrainai klausimu išliko atsargus.
Z. Csaky teigimu, P. Magyaras gali mėginti išlaikyti griežtesnę laikyseną Europos Sąjungos atžvilgiu tam tikrais klausimais, kartu vykdydamas reikalaujamas reformas.
„Viena vertus, jis gali išlikti tvirtas migracijos klausimu, tačiau, kita vertus, laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų dėl prieglobsčio teisės. Šie dalykai nebūtinai vienas kitam prieštarauja“, – sakė ekspertė.
Primename, kad V. Orbano vadovaujama Vengrijos vyriausybė „Europos Komisijos“ inicijuotoje byloje pralaimėjo ginčą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Europos Sąjungos prieglobsčio teisės nesilaikymo.
