JAV ir Izraeliui šeštadienio rytą pradėjus bendrą karinę operaciją prieš Iraną, įtampa Artimuosiuose Rytuose peraugo į atvirus susirėmimus. Iranas, kaip ir grasino, netruko atsakyti.
Apie sprogimus pranešta Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Bahreine ir Kuveite. Situacija kelia realią platesnio regioninio konflikto grėsmę, o pasaulio naftos rinkos jau ruošiasi galimam sukrėtimui.
Iranas yra ne tik geopolitinis žaidėjas, bet ir viena svarbiausių naftos eksportuotojų pasaulyje. Bet kokie kariniai veiksmai, galintys sutrikdyti jo gavybą ar eksportą, turi tiesioginį poveikį pasaulinei energijos rinkai.
Dar didesnį nerimą kelia Teherano nuolat kartojami perspėjimai dėl galimos Hormūzo sąsiaurio blokados. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kaklelių“ – siauras jūrų kelias, jungiantis Persijos įlanką su atvirais vandenimis ir per kurį eksportuojama milžiniška dalis Artimųjų Rytų naftos.
JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, 2024 metais per Hormūzo sąsiaurį kasdien buvo transportuojama apie 20 mln. barelių žalios naftos, o tai sudaro beveik 20 proc. viso pasaulinio skystojo kuro suvartojimo. Ekspertai pabrėžia, kad alternatyvių maršrutų tokiam kiekiui praktiškai nėra.
Taip pat skaitykite:
Iranas vis dar tarp didžiausių gamintojų
Nors Irano naftos sektorius smarkiai nukentėjo po 1979 metų JAV sankcijų, šalis išlieka tarp dešimties didžiausių pasaulio naftos gamintojų. Septintajame dešimtmetyje Iranas buvo trečias pagal dydį naftos gamintojas pasaulyje, po JAV ir Saudo Arabijos, aplenkdamas net Rusiją.
Šiandien, OPEC duomenimis, Iranas išgauna apie 3,1 mln. barelių naftos per dieną – gerokai mažiau nei anksčiau išgaunami 6 mln., tačiau vis tiek pakankamai, kad išliktų svarbiu rinkos žaidėju.
Irano nafta išgaunama palyginti pigiai – vieno barelio gavybos kaina gali siekti vos apie 10 JAV dolerių. Palyginimui, JAV ir Kanadoje gavybos kaštai dažnai svyruoja tarp 40 ir 60 dolerių už barelį. Tik Saudo Arabija, Irakas, Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai gali pasigirti panašiai žemomis sąnaudomis.
Didžiausia Irano naftos pirkėja išlieka Kinija, daugiau nei 80 proc. Irano eksporto keliauja į šios šalies perdirbimo gamyklas.
Hormūzo sąsiauris – kritinis taškas
Didžiausia grėsmė rinkoms šiuo metu nėra vien Irano gavybos apimtys, o galimybė, kad šalis imsis blokuoti Hormūzo sąsiaurį. Iranas jau anksčiau yra surengęs karinių pratybų šiame regione, o pastarosiomis savaitėmis net du kartus organizavo kovines šaudymo pratybas.
Taip pat skaitykite:
Praėjusią savaitę Iranas laikinai uždarė sąsiaurį per gyvų šaudymų pratybas, o tai buvo pirmas kartas, kai tokie veiksmai įvyko po JAV grasinimų imtis karinių veiksmų.
Jeigu Hormūzo sąsiauris būtų uždarytas ilgesniam laikui, pasekmės pasaulio ekonomikai galėtų būti reikšmingos: nuo staigaus naftos kainų šuolio iki infliacijos bangos ir tiekimo grandinių sutrikimų.
Įtampa augo jau anksčiau
Pastaraisiais mėnesiais Vašingtonas ir Teheranas bandė derėtis dėl susitarimo, ribojančio Irano branduolinę programą. Tačiau derybos vyko įtemptoje aplinkoje, o Iranas stiprino retoriką dėl JAV karinio buvimo regione.
Dabar, prasidėjus atviriems kariniams veiksmams, rizika peržengti regioninio konflikto ribas tapo itin reali. Energetikos rinkos stebi situaciją su nerimu, nes bet koks tiekimo sutrikimas Persijos įlankoje gali greitai atsiliepti degalų kainoms visame pasaulyje.
Kol kas lieka neaišku, ar konfliktas apsiribos pavieniais smūgiais, ar peraugs į ilgalaikę eskalaciją. Tačiau viena aišku, jog naftos rinkos jau ruošiasi galimam šokui.
