Europos Parlamento (EP) darbo grupės, stebinti Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimą, ketvirtadienį uždarame posėdyje nagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
Nuotoliu posėdyje taip pat dalyvavo LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. Jis pristatė EP darbo grupei priimtus ir inicijuojamus LRT finansavimo bei valdysenos pakeitimus ir visuomeninio transliuotojo poziciją.
Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimo darbo grupę sudaro po vieną narį iš kiekvienos politinės grupės, veikiančios EP Kultūros ir švietimo komitete, taip pat po vieną narį iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetų.
Grupė veikia nuo 2025 metų pradžios. Jos tikslas – įvertinti, kaip Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatos perkeliamos ir įgyvendinamos ES valstybėse narėse.
Europos žiniasklaidos laisvės aktas – naujas taisyklių rinkinys, skirtas žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui ES apsaugoti. Dokumentas įsigaliojo 2024 metais, o jo nuostatos visapusiškai taikomos nuo 2025 metų rugpjūčio 8 d.
Taip pat skaitykite:
Be kita ko, Europos žiniasklaidos laisvės akte numatytos nuostatos, skirtos užtikrinti nepriklausomą visuomeninės žiniasklaidos veikimą.
Europos transliuotojų sąjunga ir tarptautiniai žiniasklaidos ekspertai yra perspėję, kad LRT finansavimą keičiantis įstatymas ir pataisos, kuriomis siekta palengvinti LRT vadovo atleidimą, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
Kaip skelbta, dėl parengtų LRT įstatymo pataisų antradienį apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Kreipimesi, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Žurnalistų profesionalų asociacija, rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir netgi sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Taip pat skaitykite:
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
