Nerijus Mačiulis įspėja: pasaulis pavojingai priartėjo prie naujos krizės slenksčio
„Didi ir nuostabi diena pasauliui“ penktadienį pranešė JAV prezidentas, pasidžiaugęs laisvai laivybai atsidariusiu Hormuzo sąsiauriu. Deja, nuostabus buvo tik pusdienis, o šeštadienį po Irano apšaudymų dauguma laivų šio sąsiaurio taip ir nepasiekę apsisuko ir grįžo laukti geresnių laikų.
Penktadienį geras naujienas rinkos pasitiko su euforija – naftos kaina sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, o JAV akcijų indeksai pakilo į rekordines aukštumas. Šiandien, deja, naftos kaina vėl kyla aukštyn, o ateities sandoriai signalizuoja apie liūdnesnes nuotaikas akcijų rinkose.
Tokie „linksmieji“ kalneliai akcijų ir žaliavų rinkose tęsis tol, kol nebus ne tik žodžiais, bet ir veiksmais atidarytas Hormuzo sąsiauris. Praėjusią savaitę šį sąsiaurį JAV prezidentas pavadino Irano sąsiauriu, iždo sekretorius – vermuto sąsiauriu, o visiems kitiems jis tampa panašus į Šriodingerio sąsiaurį – jo pralaidumas priklauso nuo to, kas ir kada į jį žiūri.
Irano revoliucinei gvardijai pademonstravus, kad laivyba čia vis dar nesaugi, JAV prezidentas savo socialiniame tinkle sekmadienį dar kartą pagrasino sunaikinti „kiekvieną elektrinę ir kiekvieną tiltą“. Netrukus po to JAV karinis laivynas Omano įlankoje perėmė krovininį laivą.
Po tokio chaotiško savaitgalio, rytoj turėtų tęstis JAV ir Irano atstovų derybos Islamabade, tačiau Irano atstovai kol kas nepatvirtino savo dalyvavimo jose. Todėl geriausiu atveju galima tikėtis tik susitarimo dėl paliaubų pratęsimo. Deja, paliaubų pabaigos bei karinės eskalacijos scenarijaus tikimybė vėl padidėjo.
Pasaulis sukryžiavęs pirštus vis dar tikisi geriausio – besitęsiančių paliaubų, jau tuoj tuoj atstatytos laivybos ir minimalios žalos pasaulio ekonomikai. Tačiau tenka pripažinti, kad atsidūrėme nemaloniai arti daug didesnės energijos krizės slenksčio.
Nepaisant to, kad pasaulis prarado iki penktadalio naftos ir suskystintų dujų, šių energijos išteklių kainų šuolis kol kas buvo mažesnis nei tikėtasi – iš dalies dėl to, kad vis dar tikimasi greitos blokados pabaigos, ir dėl to, jog į šią krizę įsivelta turint itin dideles išgautos naftos atsargas. O jos greitai senka.
Priešingai nei daugeliui Pietryčių Azijos valstybių, Europai nei naftos, nei jos produktų kol kas netrūksta. Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra įspėja, kad jau kitą mėnesį galime susidurti su aviacinio kuro trūkumu. Suskystintos gamtinės dujos kainuoja tiek pat, kiek kainavo prieš metus, ir yra kelis kartus pigesnės nei 2022-ųjų energijos krizės metais. Taip yra todėl, kad šiuo metu Europa turi daugiau alternatyvių tiekėjo ir daugiau nei pusę suskystintų gamtinių dujų perka iš JAV.
Tačiau užsitęsus Hormuzo blokadai ir toliau kylant energijos ir dujų kainoms, JAV administracija, bandydama slopinti infliaciją šalyje, gali nuspręsti, pavyzdžiui, apriboti suskystintų dujų eksportą (priminkime, kad prieš ES parlamentui balsuojant dėl ES-JAV prekybos sutarties ratifikavimo, iš JAV pasigirdo įspėjimas priimti teisingą sprendimą, arba rizikuoti prarasti „palankias“ dujų tiekimo sąlygas).
Nerimauti galima ir dėl to, kad sutrikęs ne tik energijos, bet ir azoto trąšų bei kitų svarbių žaliavų tiekimas. Dėl didesnės pasiūlos ir rekordinių atsargų maisto žaliavos kol kas beveik nesureagavo. Vis tik brangesnės trąšos, kuklesnis derlių, bei artėjantis El Ninjo (dažniausiai sukeliantis liūtis Pietų Amerikoje, bei lietaus trūkumą Pietų Afrikoje bei Pietryčių Azijoje), gali lemti daug prastesnį derlių ir didesnes kainas. Šį mėnesį ECB palūkanų kol kas dar nedidins, bet vis dar tikėtina, kad greta visų kitų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina.
Galima pasidžiaugti tuo, kad dabartinė kuro kaina Lietuvoje daugeliui nėra problema ir jau akivaizdu, kad visiškai nepakeitė vartotojų elgsenos. Todėl gerai, kad vyriausybė nepersistengė ir tik šiek tiek ir tik trumpam sumažino dyzelinio akcizą – valstybės biudžeto lėšų rudenį gali prireikti ir didesnėms problemoms spręsti.
Kol kas turbūt reikėtų ne nerimauti dėl to, ko negali pakeisti, o daryti tai, kas ir toliau stiprintų Lietuvos atsparumą šiai ir būsimoms krizėms – toliau investuoti į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, elektros kaupiklius bei jungtis, įvairiais būdais (taip pat ir mokestinėmis lengvatomis bei subsidijomis) skatinti gyventojus ir verslą naudoti mažiau iškastinio kuro. Ir, žinoma, greitai, skaidriai ir efektyviai investuoti į krašto apsaugą.
Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
