JAV mokslininkai kuria revoliucinį nosies purškalą – universalią vakciną, kuri ateityje galėtų apsaugoti nuo daugelio žiemos virusų, kai kurių bakterinių infekcijų ir net palengvinti alergijas. Nors tyrimai kol kas atlikti tik su gyvūnais, rezultatai laikomi itin perspektyviais ir gali iš esmės pakeisti požiūrį į skiepijimą.

Amerikos mokslininkų komanda iš Stanfordo universiteto sukūrė universalią nosies vakciną, kuri potencialiai galėtų apsaugoti nuo visų kvėpavimo takų virusų – gripo, peršalimo, kosulio sukėlėjų, taip pat nuo kai kurių plaučių bakterinių infekcijų ir net sumažinti alergines reakcijas.

Eksperimentai su gyvūnais parodė didelį šio preparato veiksmingumą, tačiau tyrimai su žmonėmis dar nepradėti. Tyrėjai pabrėžia, kad jų taikomas metodas yra radikaliai naujas, palyginti su tuo, kaip vakcinos buvo kuriamos daugiau kaip 200 metų.

Kaip veikia tradicinės ir naujo tipo vakcinos?

Tradicinės vakcinos paruošia imuninę sistemą kovai su konkrečiu ligos sukėlėju: pavyzdžiui, tymų vakcina saugo tik nuo tymų, vėjaraupių vakcina – tik nuo vėjaraupių. Tokia tikslinė imunizacija taikoma nuo XVIII amžiaus pabaigos, kai Edvardas Dženeris pradėjo šiuolaikinės vakcinacijos praktiką.

Naujoji universali vakcina, aprašyta mokslo žurnale, veikia visiškai kitu principu. Ji ne „moko“ imuniteto atpažinti konkretų virusą, o imituoja būdą, kuriuo tarpusavyje bendrauja imuninės ląstelės. Nosies purškalas palaiko makrofagus – baltuosius kraujo kūnelius plaučiuose – nuolatinės parengties („amber alert“) būsenoje, kad jie galėtų akimirksniu reaguoti į bet kokią į organizmą bandančią patekti infekciją.

Įspūdingi rezultatai su gyvūnais

Bandymų metu gyvūnams suaktyvinta makrofagų parengtis lėmė 100–1000 kartų mažesnį virusų kiekį, patekusį į plaučius ir toliau į organizmą. Tie virusai, kurie vis dėlto prasiskverbdavo, būdavo greitai neutralizuojami kitų imuninės sistemos komponentų, kurie taip pat būdavo pasirengę aktyviai reaguoti.

„Ši vakcina, kurią vadiname universalia, sukelia daug platesnę imuninę apsaugą: ji apima ne tik gripo, ne tik COVID-19, ne tik peršalimo virusus, bet beveik visus mūsų testuotus virusus, taip pat kai kurias bakterijas – įskaitant Staphylococcus aureus ir Acinetobacter baumannii – ir net alergenus“, – aiškino mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Bali Pulendranas.

Pasak jo, vakcina taip pat sumažina jautrumą alergenams, pavyzdžiui, namų dulkių erkutėms, kurios dažnai sukelia alerginę astmą. „Šios vakcinos veikimo principas radikaliai skiriasi nuo visko, ką iki šiol darė vakcinologija“, – pridūrė profesorius.

Ekspertų vertinimai ir galimas proveržis

Nepriklausomi ekspertai, nedalyvavę tyrime, taip pat palankiai įvertino rezultatus. Vakcinologijos specialistė profesorė Daniela Ferreira pabrėžė, kad tai „labai jaudinantis tyrimas“, kuris, jei bus patvirtintas klinikiniais bandymais su žmonėmis, gali pakeisti požiūrį į apsaugą nuo dažnų kvėpavimo takų infekcijų.

Ferreira atkreipė dėmesį, kad viena iš stipriųjų darbo pusių – aiškiai paaiškintas naujo vakcinos tipo veikimo mechanizmas, o pats požiūris „gali tapti dideliu žingsniu į priekį“ kovojant su infekcijomis, darančiomis didelę socialinę ir ekonominę žalą.

Klausimai ir rizikos: žmonių tyrimai dar laukia

Nors perspektyvos atrodo viliojančios, išlieka daug neatsakytų klausimų. Tyrimuose vakcina gyvūnams buvo skiriama kaip nosies purškalas, tačiau žmonėms, tikėtina, gali prireikti nešiojamo inhaliatoriaus ar panašaus prietaiso, kad preparatas pasiektų giliausias plaučių sritis.

Kol kas nežinoma, ar žmonių organizme pasireikš toks pat efektas ir kiek laiko imuninė sistema išliks „padidintos parengties“ būsenoje. Taip pat svarbu tai, kad žmonių ir pelių imuninės sistemos gerokai skiriasi, o žmogaus imunitetas formuojasi dešimtmečiais, nuolat veikiamas įvairių infekcijų ir aplinkos veiksnių.

Mokslininkai planuoja klinikinių tyrimų seriją, kurioje dalyviai būtų paskiepyti, o tuomet kontroliuotai užkrėsti, kad būtų galima tiksliai įvertinti organizmo reakciją. Tyrėjai taip pat įspėja, kad per didelis imuninės sistemos aktyvinimas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, įskaitant imuniteto sutrikimus.

Molekulinės virusologijos profesorius Džonatanas Bolas pažymėjo, kad tai „neabejotinai įdomus“ darbas, tačiau perspėjo, jog nereikėtų leisti, kad nuolat padidinta imuninės sistemos parengtis sukeltų vadinamąją „draugišką ugnį“, kai imunitetas ima atakuoti paties organizmo ląsteles.

Ne pakeisti, o papildyti esamas vakcinas

JAV mokslininkų komanda pabrėžia, kad imuninė sistema neturėtų nuolat veikti maksimaliu režimu, o universali vakcina, jei bus patvirtinta, turėtų papildyti, o ne pakeisti esamas skiepijimo programas.

Pasak profesoriaus Pulendrono, pandemijos pradžioje – kaip 2020 m. prasidėjus COVID-19 plitimui – tokia universali vakcina galėtų suteikti laiko kuriant specifines vakcinas, tuo metu mažindama mirtingumą, ligos sunkumą ir padėdama formuoti bazinį populiacijos imuniteto lygį.

Kitas galimas taikymo scenarijus – sezoninis purškalo naudojimas žiemos pradžioje, kai suaktyvėja daug įvairių kvėpavimo takų virusų. Tokiu atveju viena vakcina galėtų suteikti plačią imuninę apsaugą nuo dažniausiai pasitaikančių infekcijų visam šaltajam sezonui.